Dangaus siunčiamą karštį ir žmonių patiriamą nūdienio gyvenimo sumaištį gali įveikti muzika ir poezija. Tuo įsitikino praėjusį savaitgalį pirmą kartą Margininkų (Kauno r.) bažnyčioje vykusio Pažaislio muzikos festivalio koncerto dalyviai. Vieni sugužėjo į kaimo jaukumu alsuojančią sakralią šventyklos erdvę, kiti rado pavėsį lauke veidu į didįjį altorių.
Kaip tikrų atlaidų dieną parapijos klebonas uždegė visas vaško žvakes, įjungė sietynus. El Greko šventąjį Juozapą primenantis Margininkų bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas pasveikino visus susirinkusiuosius, žodžio raktu atrakindamas viltį sugrįžti prie gimtojo kaimo, tėvynės ir meilės žmogui ištakų. Vienu įkvėpimu truko pusantros valandos klasikinės muzikos ir tautos dainiaus Maironio žodžio koncertas. Poeto dienoraščių ištraukas skaitė, jo eilėmis sukurtas dainas atliko solistas Liudas Mikalauskas. Grojo valstybinis Vilniaus kvartetas: Audronė Vainiūnaitė – I smuikas, Artūras Šilalė – II smuikas, Girdutis Jakaitis – altas, Augustinas Vasiliauskas – violončelė. Artistai koncertą pradėjo Juozo Naujalio „Svajone“ ir baigė Maironio „Lietuva brangi“. Paskutiniąją dainą atsistoję dainavo visi susirinkusieji Margininkų bažnyčioje ir šventoriuje. Jiems dirigavo sodrus L. Mikalausko bosas.
Po koncerto klausytojai stebėjosi, jog puiki paminklinės bažnyčios akustika ir aplinkos erdvė leido išgirsti visų muzikos instrumentų skambesį, dainų virpesį ir žodžio aiškumą. Parapijos klebonas kun. Virginijus Gražulevičius priminė Šventojo Rašto žodžius, jog ten, kur žmonės susirenka maldai, dalyvauja ir Dievas.
Tik išėję pro šventoriaus vartus pajutome, jog klebonas buvo teisus. Tarsi peržengėme nematomą slenkstį: į besiskirstančiuosius mušė drėgnas alsinantis vasaros vakaro karštis. Margininkų vardas šalies viešojoje edvėje pasigirdo prieš metus, kai į savo tėviškę grįžo žinomas ekonomistas, mokslų daktaras Justinas Rimas. Suburta kaimo bendruomenė, kelią į geriausiu atveju pusantro šimto gyventojų turintį atkampų Kauno rajono kraštą atrado Prezidentas Valdas Adamkus, „Žalgirio“ krepšininkai, žinomi šalies meno žmonės.
Leidinyje „Mūsų Lietuva“ Bronius Kviklys rašo, jog Margininkų bažnytkaimis yra netoli Striaunios upelio (kairysis Vyčio-Jiesios-Nemuno intakas, 2,4 km ilgio). Margininkai priklausė Pakuonio parapijai, 1888 m. pastatyta medinė koplyčia. Joje švęsti šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Angelų Sargų atlaidai. 1924 m. įkurta parapija, koplyčia suremontuota, pertvarkyta į bažnyčią. Kaimo gyventojai parapijai skyrė 10 ha žemės. 1936 m. parapija vienija 931 kataliką.
Margininkų kaime buvo apie 500 gyventojų, mokykla, krautuvė, pašto agentūra.
B. Kviklio pateikiamais duomenimis, 1959 m. Margininkai buvo Kauno rajono apylinkės centras. Apylinkei priklausė Balsėnų, Dvylikių, Margininkų, Skabeikių, Vainatrakio, Vyčiaus ir Žuvintos kaimai. Apylinkės ūkininkai buvo suvaryti į „Gegužės pirmosios“ ir „Pirmūno“ kolūkius. Po 1990 m. Margininkai sugrįžo prie senųjų žemdirbystės tradicijų. Vienas pažangiausių šiame krašte – Audriaus Banionio daugiašakis ūkis. Ūkininkas yra pelnęs „Lietuvos kaimo spindulio“, „Metų ūkininko“ ir daugelį kitų apdovanojimų, remia kaimo bendruomenės iniciatyvas ir projektus.
Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas