Šiais, 2024 metais, sukanka 100 metų, kaip Margininkų koplyčiai buvo suteiktos parapijinės bažnyčios teisės, ir buvo įkurta parapija. Ta proga Margininkų bažnyčios klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda šv. Mišių, skirtų Švc. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidams, pabaigoje paprašė Justino Rimo apžvelgti Margininkų bažnyčios istoriją. Pateikiame trumpą Margininkų bažnyčios ir parapijos įkūrimo istoriją:
Istoriniai šaltiniai skirtingai nurodo, kada galėjo būti pastatyta Margininkų bažnyčia. Daug kam, lankantis
bažnyčioje, kilo klausimas, ar tikrai šis bažnyčios pastatas yra pastatytas XVIIa., kaip teigia tarybinių laikų paminklinė lentelė, pritvirtinta prie įėjimo durų. Ši tarybinių laikų paveldo nuoroda į XVIIa. nėra teisinga, nes vadovavosi to meto prielaida, o ne konkrečiais rašytiniais šaltiniais. Išlikę rašytiniai šaltiniai liudija, kad Margininkų bažnyčios pastatas buvo pastatyta 1871 metais, ir pradžioje jis atliko koplyčios funkcijas. Iki 2024 metų koplyčioje buvo švenčiami šv. Jurgio, švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Angelų Sargų atlaidai.
Lietuvos katalikų bažnyčios žinynas, išleistas 1923 metais, įvardija, kad 1924 metais Margininkų koplyčiai buvo suteiktos parapijinės bažnyčios teisės, ir buvo įkurta parapija bei paskirtas klebonas. Tais pačiais metais koplyčia buvo rekonstruota, ir pastatyta klebonija su ūkiniais pastatais. Vietos gyventojai bažnyčiai skyrė 10ha žemės sklypą.
Įkūrus parapijinę bažnyčią, prie jos pradėjo kurtis brolijos, kaip „Gyvojo rožančiaus“, „Tretininkų“, „Maldos
apaštalavimo“. Tuo metu Margininkų bažnyčia priklausė Garliavos dekanatui. Viename iš dekanato vizitavimo protokolų pažymėta, kad 1929 metais parapija turėjo 950 tikinčiųjų. Iki 1930 metų šios bažnyčios stogas buvo dengtas šiaudais. Jam susidėvėjus 1930 metais buvo pakeistas skardos danga. Kadangi tikinčiųjų buvo daug, o bažnyčia maža, 1937 metais gyventojų sueiga priėmė sprendimą statyti naują bažnyčią. Prasidėjus karui gyventojų lūkesčiai nebuvo įgyvendinti. Kalbama, kad rąstai naujos bažnyčios statybai buvo suvežti, tačiau karo metu paslaptingai dingo.
Antras svarbus kultūros paveldo statinys, esantis šventoriuje, yra varpinė, kuri kunigo Petro Martinkaus-
Marcinkevičiaus iniciatyva buvo pastatyta vietoje senosios keturių stulpų varpinės. Kunigas P.Martinkus-
Marcinkevičius Margininkų bažnyčios klebonu buvo nuo 1953 iki 1957 metų. Pagal kunigo sumanymą, varpinės forma turėjo priminti žmogaus siluetą. Kadangi bažnyčia buvo maža ir nesutalpino visų tikinčiųjų, apatinė varpinės dalis buvo suprojektuota plati, kad, esant blogam orui, žmonės turėtų kur pasislėpti. Varpinėje sumontuotas varpas yra pagamintas Karaliaučiuje 1862 metais. Varpo liemens apačioje yra užrašas „EHRE SEI GOTT IN DER HOEHE“ (Tebūnie garbė Dievui aukštybėse).
2013 metais Margininkų bendruomenė savo lėšomis organizavo varpinės pertvarkymo darbus: paklojo iki
varpinės kabelį, pagamino ir sumontavo varpo sukimo mechanizmą, sustiprino varpinės pastato viršutines
konstrukcijas, įrengė automatiką su programa, kad varpas dūžiais skelbtų valandas kaimo gyventojams.
Bažnyčią ir varpinę puošia trys kryžiai. Bažnyčios kryžiai nukalti XIXa. antroje pusėje. Varpinei kryžių iš savo
kolekcijos padovanojo kunigas Mykolas Dobrovolskis, kuris geriau žinomas kaip Tėvas Stanislovas. Neatmestina, kad kryžių padirbino pats kunigas M.Dobrovolskis, nes Paberžėje, kurioje buvo klebonu, jis iš metalo kaldavo kryžius ir dovanodavo bažnyčioms.
Margininkų bažnyčios varpinės ir klebonijos pastatai yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomi
valstybės. Margininkų kaimui tai didelis istorinis-kultūrinis palikimas.
Justinas Rimas Margininkų bažnyčios istorijos pristatymo pabaigoje pasveikino Margininkų gyventojus ir visus tikinčiuosius, kurie lanko šią bažnyčią su 100-osiomis parapijos įkūrimo metinėmis ir išreiškė viltį, kad šis Margininkų kultūrinis-sakralinis paveldas bus išsaugotas ateinančioms kartoms, kaip mūsų prosenelių, senelių ir tėvų prisiminimas.
MB info