Bendruomenė ir ūkininkas kartu naikins blogą fermų kvapą

Kauno r. Atstumas nuo Margininkų kaimo iki Kauno nesiekia nė dešimties kilometrų, tad kaimas būtų patraukli vieta kurtis miestiečiams, ieškantiems ramybės ir gamtos. Tačiau didžiulio gyvulių komplekso skleidžiami kvapai atbaido ne vieną potencialų gyventoją. Tą faktą įvertinusi Margininkų kaimo bendruomenė ėmėsi veiksmų.

Margininkų bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas sako, kad pagrindinė bendruomenės idėja – atgaivinti ir išplėsti kaimą. Pokario metais čia gyveno apie 900 gyventojų, o dabar – tik 217. „Kodėl Lietuvoje nyksta kaimas? Yra trys pagrindinės priežastys: darbo vietų trūkumas, nepakankama infrastruktūra (ir vidinė, ir susisiekimo su miestais) ir aplinkosauginiai klausimai“, – kaimų nykimo priežastis įvardija J. Rimas.

„Ūkininkas puikiai supranta, kad jis kito kelio tiesiog neturi, jei nori turėti tokio dydžio gyvulių kompleksą gyvenvietės centre“, – sako Margininkų bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas

Margininkų kaimas išsiskiria iš kitų kaimų tuo, kad darbo jėgos čia trūksta. Stiprus ūkininkas, šio kaimo senbuvis Audrius Banionis yra sukūręs net 110 darbo vietų. Maždaug trečdalis darbuotojų važinėja dirbti iš Kauno.

„Paradoksas – darbo vietų poreikis auga, tačiau gyventojų skaičius nedidėja. Išanalizavome situaciją ir nustatėme, kad pagrindinė problema yra aplinkosauginė – oro tarša. Mat gyvulininkystės kompleksas yra beveik gyvenvietės centre. Tie žmonės, kurie norėtų atvykti iš miesto ir čia įsikurti, nesiryžta to daryti, nes dėl kvapų jaučiamas diskomfortas“, – aiškina J. Rimas. Jo įsitikinimu, pirmoje vietoje turi būti gyvenimo kokybės kriterijai, o tik paskui ūkiniai subjektai, sukuriantys darbo vietas. Pirmiausia reikia užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką.

„Turėjome du variantus: pirmasis – pasitelkti įstatymų bazę, pasiimti stiprią advokatų kontorą ir ūkininkas būtų priverstas arba susitvarkyti, arba sumažinti gamybos apimtis. Tačiau mes pasirinkome kitą variantą: kadangi ūkininkas yra šiame kaime gimęs ir augęs, tikrai vietinis žmogus, sutarėme bendromis jėgomis įgyvendinti projektą, kaip sumažinti nemalonių kvapų emisiją“, – sako bendruomenės pirmininkas.

Įgyvendinant bendrą projektą susitarimas pasirašytas su ūkininku, su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kauno valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio rūmais, Mokslinių ir taikomųjų projektų centru ir Upninkų kaimo bendruomene iš Jonavos rajono. Pastarajai, turinčiai tokių pat spręstinų bėdų kaip ir Margininkuose, kitąmet bus perduota įgyta patirtis.

„Esame dėkingi už tai, kad valdininkai į mūsų projektą pasižiūrėjo kūrybiškai, pasirašėme bendrą partnerystės sutartį vykdyti projektą „Margininkų ir Upninkų kaimų kraštovaizdžio formavimas ir tvarkymas, siekiant teigiamos įtakos klimato kaitai“. Pasirašytos sutartys techninei pagalbai (paramos gavėjas Lietuvos kaimo tinklas) 34 tūkst. litų sumai“, – gera pradžia džiaugiasi J. Rimas.

Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė (jos valdoms priklauso ir Margininkų kaimas) džiaugiasi, kad ūkininkui A. Banioniui pavyko rasti bendrą kalbą su kaimo bendruomene

Projekto „Dėl oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo Margininkų kaimo fermose“ esmė – kiaulių komplekse (kuriame nuolat būna apie 2 500 kiaulių) įdiegti modernią probiotikų naudojimo technologiją, kurių efektyvumas turėtų siekti  80-90 proc.

Probiotikai plačiai naudojami užsienyje. Vokietijoje yra netgi toks šūkis: „Blogas kvapas – blogas ūkininkavimas“. Tačiau Lietuvoje probiotikų naudojimas dar nėra populiarus, nes augintojai mano, jog tai ganėtinai brangu.

„Visi reikalingi matavimai A. Banionio fermose jau yra atlikti. Biotechnologijų naudojimas nėra brangus – Aplinkos audito instituto skaičiavimais, vienai kiaulei tai kainuotų 1 litą per 4 mėnesius. Jei kiaulė iki paskerdimo auga apie 8 mėnesius, tai būtų 2 litai. Laimės visi – ūkininkas gamins švaresnę produkciją, o mes turėsime švaresnę aplinką“, – paaiškino J. Rimas.

Planuojama, kad probiotikai bus naudojami šiltuoju metų periodu – nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. Tad 2013 m. maždaug tokiu laiku bendruomenė jau galės pasakyti, kiek sumažėjo nemalonūs kvapai Margininkų kaime.

Audriaus Banionio ūkio valdos siekia 1 000 ha žemės ūkio naudmenų. Ūkyje laikoma 2 500 landrasų, jorkšyrų, diurokų veislių kiaulių, 300 simentalių veislės mėsinių galvijų ir 300 pieninių holšteinų veislės karvių. Pagrindinės ūkio veiklos kryptys: pienininkystė, veislininkystė, kiaulių ir galvijų auginimas, mėsos skerdimas ir perdirbimas, grūdų produktų perdirbimas (kepykla). Ūkyje pagaminta produkcija prekiaujama ūkininkų turgeliuose visoje Lietuvoje.

MŪ inf